Julija Načalova – nuostabi dainininkė, su nepaprastu balso tembru, įsimintinu atlikimo stiliumi. Kur ji bebūtų, viskas aplink ją tuoj pat prisipildydavo šviesos, šilumos, džiaugsmo, tapdavo nepamirštamu šventiniu momentu. Ir jeigu akimirkų jos trumpame gyvenime neįmanoma grąžinti, tai jas galima sustabdyti, ką ir bandė padaryti šios knygos autoriai. Ji parašyta taip, kaip rašo muziką, kuria baladę. Tai tėvo laiškai dainininkės – poeto ir kompozitoriaus – apmąstymai, kuriuose jis prisimena jos vaikystę, mokyklos metus, muzikos ir dainavimo užsiėmimus, pirmąsias pergales vaikų konkursuose, pasakoja apie jos karjeros formavimąsi, ryškų kūrybinį gyvenimą, darbą su šou verslo kolegomis L. Dolina, I. Ponarovska, U. Afanasjevas, N. Baskovas ir kitais. Tai taip pat keli laiškai dukrai Verai, kuriuose ji kalbasi su mama, dalijasi su ja savo gyvenimo įvykiais. Knygoje įtraukti Julijos dainų tekstai, kuriuos ji sukūrė pati, taip pat jos mylimos tetos Antoninos Vladimirovos ir tėvo Viktoro Načalovo sukurti. Dauguma jų seniai tapo hitais, kurie toliau skamba radijuje ir televizijoje.
