«Gyvi palaidoti» — gotikinė pasaka apie žmogų, kurį persekioja ne abstrakti mirtis, o visiškai konkreti baimė: vieną dieną pabusti ten, iš kur jau neįmanoma ištrūkti. Ši baimė Edgaro Allano Poe tampa ne tik tamsaus siužeto pagrindu, bet ir tyrimu, kai liga, vaizduotė ir įkyri nerimas palaipsniui pavergia kasdienį gyvenimą. Tekstas remiasi artumo, tamsos ir nuolatinio nelaimės laukimo jausmu. Net kasdieniai dalykai čia susiję su viena mintimi: riba tarp gyvenimo ir mirties gali būti pavojingai neaiški.
Herojus prisimena kelias istorijas apie žmones, kurie buvo laikomi mirusiais per anksti ir palaidoti gyvi. Šie atvejai nustato viso pasakojimo toną ir paverčia baimę ne fantazija, o grėsme, turinčia realių pavyzdžių. Pasakojimo centre yra žmogus, kenčiantis nuo katalepsijos, dėl kurios jo kūnas gali ilgą laiką atrodyti be gyvybės. Bijodamas lemtingos klaidos, jis keičia visą gyvenimo būdą. Namai virsta prieglobsčiu, o šeimos kripta — vieta, kur iš anksto apgalvoti išsigelbėjimo būdai. Kuo labiau jis įsivaizduoja savo mirties galimybę, tuo labiau jo mintys susiaurėja.
Bestsellers
Leidėjas "AST" rekomenduoja
