Esė apie violončelės grojimo metodiką

Šio leidinio autorius A. V. Braun (1899–1980) — vienas iš iškiliausių atlikėjų ir pedagogų, G. Beckerio (Berlyne) ir A. A. Brandukovo (Maskvos konservatorijoje) mokinys, išugdęs talentingų violončelininkų kartą. «Esė apie violončelės grojimo metodiką» pirmą kartą buvo paskelbta 1967 metais leidykloje «Muzika» žinomo teoretiko ir pedagogo D. A. Blumo redakcijoje. Šiuo metu knyga, tapusi bibliografine retenybe, yra paklausi daugeliui muzikantų. Neabejotina jos vertė yra ta, kad joje apibendrinta tokių iškilių meistrų, kaip K. Davydovas, P. Casals, A. Brandukovas, B. Struve, K. Mostras, G. Becker ir kt., atlikimo ir pedagoginė patirtis.

Knyga suteikia progą ginčams ir diskusijoms, skatina muzikantus daugiau mąstyti, analizuoti, gilintis į tą sritį, kuri yra jų gyvenimo veiklos pagrindas.

Leidinys skirtas pirmiausia tiems violončelininkams — pedagogams ir mokiniams, — kurie siekia apmąstyti techninio įgūdžio įgijimo procesą ir rasti trumpiausius praktinių įgūdžių tobulinimo kelius.

TURINYS:

• Įžanga
• 1 skyrius. Garso išgavimas styginiais instrumentais. Sėdėjimas ir violončelės laikymas
• 2 skyrius. Dešinė ranka. Lankelio laikymas ir valdymas. Pereinamosios iš stygos į stygą. Lankelio keitimas. Štrichai. Akordai
• 3 skyrius. Kairė ranka. Pozicija ir padėtis. Judėjimas per grifą. Pastatymas. Dvigubi tonai. Flageoletai. Vibracija
• 4 skyrius. Applikatūra ir intonacija
• Išvada
• Literatūros sąrašas