«Geras žmogus» — psichologinis trileris apie moterų pyktį, saviapgaulę ir bandymą vėl susirinkti save po pažeminimo. Istorijos centre yra jauna moteris, kurios gyvenimas seniai nuėjo ne ta linkme: nemėgstamas darbas, problemos su alkoholių, skausminga priklausomybė nuo kitų pritarimo ir santykiai, kuriuose viltis lengvai virsta manija. Pagal Kirsten King sumanymą, tai ne tik detektyvinė intriga, bet ir šiuolaikinė proza apie tai, kaip troškimas tapti «geriausia savo versija» gali virsti sunaikinimu. Knyga remiasi sarkazmu, juodu humoru ir neraminančiu jausmu, kad vienas neatsargus žingsnis gali staiga pakeisti įprastą realybę.
Lillian yra įsitikinusi, kad žino laimės formulę: reikia dar šiek tiek palaukti, prisitaikyti, ištaisyti save ir pag finallyrasti meilę vyro, kurį ji pasirinko. Kai viskas griūva, ji kartu su drauge atlieka juokingą prakeikimo ritualą — kaip girtą išdaigą, ne daugiau. Ryte Henris randamas miręs, ir veikėja atsiduria tyrimo centre. Dabar jai tenka spręsti ne tik policijos įtarimus, bet ir savo gyvenimą, kuriame jau seniai buvo sukauptas pyktis, gėda, priklausomybė ir įprotis kentėti tai, kas seniai turėjo būti pavadinta savo vardu.
- Lillian — pagrindinė herojė, beveik trisdešimtmetė moteris, įstrigusi tarp nuovargio nuo savęs ir įkyraus troškimo patikti. Jos veiksmai yra nulemti baimės likti viena ir įpročio ieškoti vertės kitų pasirinkimuose.
- Henris — vyras, kurio labui ji stengiasi perkurti save. Jo vaidmuo istorijoje svarbus ne tik kaip meilės interesas, bet ir kaip dalis skausmingo scenarijaus, kuriame lūkesčiai ir realybė nesutampa.
- Viena Lillian draugė — žmogus, šalia kurio prasideda lemtingas ritualas. Per šią sąsają pasakojime įsijungia moterų solidarumo ir tarpusavio poveikio tema.
Romanas tiks tiems, kurie ieško psichologinio trilerio su ironija, detektyvine linija ir šiuolaikine herojė be lakavimo. Pagal intonaciją ir savęs sunaikinančių santykių temą jis lyginamas su «Dingusia», o pagal sarkazmo, skausmo ir moterų požiūrio derinį — su serialais «Šlykštus» ir «Kodėl moterys žudo». Čia svarbu ne tik įtarimai dėl nužudymo ir tyrimo įtampa, bet ir temos apie toksiškus santykius, gėdą, priklausomybę, moterų pyktį ir bandymus išsiveržti iš kitų lūkesčių.
«Geras žmogus» parašytas kaip psichologinė drama su trilerio ir juodo humoro elementais, todėl buitinės scenos čia kaimynauja su nerimu ir staigiais posūkiais. Šis tekstas jau buvo paminėtas kaip istorija naujai kartai skaitytojų, o jo ekranizaciją ruošia britų studija Working Title Films; prodiusere paskirta Daisy Edgar-Jones. Specialaus pasiruošimo nereikia: svarbiau yra pasirengimas atviram pokalbiui apie savęs sunaikinimą, priklausomybę nuo santykių ir tą pyktį, kurį paprastai reikalaujama slėpti.