Baltas gulbė Vasilijus Briliantas

Knyga apie Vasilijų Briliantą (Vladimir Babuškin) – tai ne tik istorija apie legendą vagystės pasaulyje, tai didinga epochos freska, parašyta krauju ir viltimi, sistemos žiaurumu ir netikėtu žmogišku šilumu, priešingame lediniams GULAGO peizažams. Prieš mus stovi ne tik įstatyme apibrėžtas vagis, bet ir figura, apsupta legendos aureole, simbolizuoja nepriklausomą pasipriešinimą sistemai, ginančią savo garbės kodeksą Sovietų sąjungos represinio aparato pragarų fone. Vasilijus Briliantas – ne tik vagis. Jis – vagystės tradicijų saugotojas, bekompromisis vagysčių kodekso gynėjas. Jo atsisakymas bendradarbiauti su administracija, jo nenoras dirbti sistemai, jo gebėjimas spręsti konfliktus tarp kalinių – visa tai darė jį gerbiamu ir autoritetu net tarp labiausiai patyrusių nusikaltėlių. Jis tapo savitu teisingumo arbitru pasaulyje, kuriame teisingumo nėra. Romane parodytas GULAG visu savo tragišku didingumu. Tai ne tik negailestingi prižiūrėtojai ir niknutai karai, bet ir nuostabi ištvermė bei tarpusavio pagalba kaliniams. Šioje pragaro vietoje gimsta ne tik priešiškumas ir išdavystė, bet ir tvirta draugystė, tarpusavio parama ir gailestingumas. Vasilijus Briliantas tampa šios netikėtos gerumo simboliu bendroje žiaurume. Veiksmas vyksta nuo 1949 iki 1985 metų, apimantis beveik keturis dešimtmečius Vasilijaus Brilianto gyvenimo, praleisto nelaisvėje. Mes matome jį jaunas, įžengiantį į nusikalstamą kelią, ir jau subrendusį, gerbiamą autoritetą, kurio žodis – įstatymas tarp kalinių. Jo kelias – tai kalėjimų etapai, nuo persiuntimo lagerių iki gėdingai garsiojo „Baltojo gulbės“ Solikamske. Kiekvienas etapas – tai naujas susitikimas su prižiūrėtojų žiaurumu, su išdavyste ir draugyste, su bado ir vilties kartumu dėl laisvės, kuri, atrodė, niekada neateis.