Nauja sutartis. Kinas ir žiūrovas po dirbtinio intelekto

Kiekvienas naujas etapas vizualiųjų komunikacijų istorijoje reikalauja neoficialaus susitarimo tarp ekrano ir žiūrovo. Ši sutartis yra rinkinys ne visada suformuluotų konvencijų, apibrėžiančių mūsų santykius su judančiais vaizdais, į kuriuos žiūrime. Daugelis teoretikų sutinka, kad susidūrę su nauja medijos forma patiriame ypatingą sąmoningo patyrimo formą.

Žinomos kino kritikės Marijos Kušvinovos knyga atsirado stebint vizualinio poveikio transformaciją, kurią lemia neuroninės tinklai ir kitos skaitmeninės technologijos. Tai bandymas fiksuoti naujos sutarties parametrus tarp ekrano ir žiūrovo, kuri atsiranda mūsų akyse.