Laisvė ateina vidurnaktį

Indijos istoriografijoje 1947 metai – tai vienu metu didžiausia nepriklausomybės data ir neišsprendžiamų, skausmingų klausimų šaltinis. Šalies padalijimas suvokiamas kaip nacionalinė tragedija. Ar jis buvo neišvengiamas? Kas neša atsakomybę – britų valdžia su jų principu „skaldyk ir valdyk“, Muhammad Ali Jinnah, bet kokia kaina siekiantis sukurti musulmonų valstybę, Indijos nacionalinė kongresas arba asmeniškai Mahatma Gandhi? Kaip būtų susiklosčiusi istorija, jei Pietų Azija būtų išlaikiusi politinį vieningumą? Ir pagaliau, kaip į šiuos įvykius žiūri iš išorės? Pagrindinė knyga apie šį dramatišką momentą Indijos ir viso regiono istorijoje nuo 1975 metų išlieka „Laisvė ateina vidurnaktį“ Collins ir Lapierre, dviejų žurnalistų, rimtai bandžiusių išsiaiškinti sudėtingus istoriškai-politinius klausimus ir tokiu būdu sukūrusių didingą dokumentinį paveikslą, fiksuojantį epochos portretą.