Imodženos garbei buvo surengtas puikus vestuvių šventė. Jai veda pačios karalius. Jaunikis, drąsus kapitonas, sėkmingai medžioja kraujo ištroškusias sirenas, kurias šioje saloje laiko monstrais, o monsteris, kaip žinoma, laukia tik mirtis.
Jūros kvapas, įsiliejantis į sostinę, jaudina visus Imodženos jausmus. Tamsi magija sklinda ore, o keistas troškimas viduje didėja. Kankinama jos, ji išeina ant miesto sienos ir susitinka su gražiu, drąsiu nepažįstamuoju, tvirtinančiu, kad pažįsta ją…
Po to įvyksta baisių įvykių ir metamorfazių seką, atskleidžiančių Imodženos kilmės paslaptį. Ji priversta bėgti, o nepažįstamasis, paaiškėjantis kaimyninės karalystės valdovu Teodoru, siūlo jai pagalbą — bet mainais į vieną paslaptingą sąlygą.
Paspausta į kampą, ji kartu su juo išplaukia į vandenis, pilnus nemirtingųjų. Jais vairuoja pareiga, ja – baimė, ir abu sunkiai įveikia aistringą ir galbūt pražūtingą trauką vienas kitam. Uždrausta meilė pavojingų nuotykių fone sukuria neįtikėtiną įtampą.
Imodžen žino, kad ją persekioja, o vienintelis būdas nugalėti monstruo — tai pačiai tapti juo… Šiame momente atsiskleidžia pagrindinė herojės dilema: priimti savo prigimtį ar kovoti su ja iki galo. Kova su likimu, vidiniai demonai ir auka dėl meilės tampa pagrindinėmis romano temomis.