Lengvabūdiškumo enciklopedija: Subtili meno nepriimti gyvenimo rimtai

Ryški apranga, žėrinti šypsena, akimirkos grožis ir nesibaigianti besąlyginė malonių paieška – kiekvienam iš mūsų pažįstamas lengvabūdiškumas. Kritikuojamas ir giriamas, jis buvo ištikimas žmogaus palydovas nuo antikos iki mūsų dienų. Katalikų bažnyčia matė jame mirtiną nuodėmę, atitraukiančią nuo minčių apie išgelbėjimą, o didieji filosofai – Voltaire'as, Montaigne'as – dievišką dovaną, gelbstinčią nuo baimės ir nevilties. Galiausiai, lengvabūdiškumo atspalvis išskiria turbūt kiekvieną stiliaus ikoną, kurią mes gerbiame iki šiandien, nuo Twiggy iki Brigitte Bardot.

Nusileidę į žavingas XVIII amžiaus šventes, sužinosite, kaip aristokratija pakėlė lengvabūdiškumą į gyvenimo meno lygį, o Watto ir Fragonard tapyba sugiedojo jo jausmingą malonę. Kodėl jis tradiciškai buvo laikomas „moteriška“ savybe ir kaip su juo kovojo revoliucinė moralė? Įtakingas emocijų ir kasdienybės istorikas Sabine Melchior-Bonnet meistriškai rodo, kaip žaidimo, elegancijos ir flirtavimo troškimas ne tik išgyveno karus ir revoliucijas, bet ir tapo neatskiriama šiuolaikinio pasaulio dalimi, kur vyrauja vartojimo ir akimirkos malonumo kultas. Tai gili studija apie tai, kaip žmonija mokėsi balansuoti tarp būties tuštumos ir laimės troškimo – ir apie tai, kaip apginti savo teisę į mažas džiaugsmus.