Japonijos muzika pokyčių epochoje: nuo izolacijos iki dialogo

Kaip muzika tapo diplomatijos, švietimo, karinės strategijos ir krikščioniškosios pamokslavimo įrankiu – nuo karinių maršų ir mokyklinių dainų iki dvasinių himnų.

Knyga, kurios autorė yra japonistikos specialistė Natalia Klobukova, tai didelės apimties tyrimas apie vakarietiškos muzikos kultūros adaptacijos procesus Japonijoje XIX amžiaus antroje pusėje, aktyvios modernizacijos laikotarpiu imperatoriaus Mucuhito valdymo metu.
Meidžio epocha (1868–1912) – laikas, kai Japonija susidūrė su modernizacijos iššūkiu: kaip priėmus svetimą, išlikti savimi? Sudėtingas klausimas apie pasirinkimą bet kuriai tautai globalizacijos akivaizdoje, toks pažįstamas Rusijos skaitytojui.
Autorė rodo, kaip muzika tapo diplomatijos, švietimo ir net karinės strategijos įrankiu – nuo karinių maršų ir mokyklinių dainų iki dvasinių himnų.
Kultūrinių konfliktų ir diskusijų apie nacionalinį koloritą laikotarpiu knyga siūlo kreipti dėmesį į istorijos pamoką apie toleranciją ir lankstumą: Japonija nesukopijavo Vakarų, o priėmė ir adaptavo jį, sukurdama naują, niekam nepanašų kultūrinį fenomeną. Tai įkvepiantis pavyzdys, kaip galima būti atviram pasauliui, neprarandant savo kultūrinės tapatybės.
Puikiai struktūrizuotas iliustruotas leidinys taps nuostabiu dovanu ir bus įdomus visiems, kurie domisi Japonijos istorija ir kultūra, taip pat muzikantams, studentams ir humanitarinių mokslų dėstytojams.