Namas, kurio nėra. Istorija apie vidinę tylą, svetimus lūkesčius ir savo kelio pasirinkimą

Leona gyvena idealiomis dekoracijomis: sėkmingas vyras, gražus namas, «teisinga» ateitis. Nuo vaikystės jos mokė būti patogiai ir pasirinkti tai, ką patvirtins kiti, todėl jos pačios norai liko toli praeityje. Svajonę tapti gydytoja ir padėti sunkiems vaikams ji paliko kaip «per daug pavojingą» ir «netinkamą». Klausymo metai veda į apatiją ir depresiją. Kai tabletės nustoja padėti, Leona išvyksta į tibetiečių vienuolyną, bandydama išgirsti save. Pavojingo laipiojimo į kalnus metu ji, žengdama su kuprine, pripildyta įkaitusių akmenų, simbolizuojančių slopinamą baimę ir nuoskaudas, galutinai supranta, kad su tokiu bagažu neįmanoma nei grįžti atgal, nei eiti toliau.

Ar jai pakaks jėgų nepasiduoti? Ir ar vienuolyno klusnumas netaps nauja narve, iš kurios ji vėl norės pabėgti?