Dievai, kapai, mokslininkai

Senovinių civilizacijų mįslės, pasakiški karališkų kapų lobiai, spąstai, pavojai ir prakeikimai, tykantys drąsių pirmųjų atradėjų, rizikuojančių iš praeities ištraukti pamirštų dievų šventyklas... Skamba kaip nuotykių filmo anonsas. Tačiau gerokai prieš tai, kai į plačius ekranus ištrūko Indiana Jonesas ir Lara Croft, archeologija nustojo būti dulkėta mokslininko sritimi, įdomia tik išminčiams. Tai įvyko ir dėl knygos, kurią dabar laikote rankose.
Pirmą kartą pasirodžiusi 1949 metais, mokslo populiarinimo «archeologijos romanas» Kurto Kėramo (Ceramos) buvo išversta į daugiau nei 28 kalbas ir išleista bendru tiražu virš 10 milijonų egzempliorių. Parašyta lengvai ir įdomiai, ši knyga užkrėtė istorijos ir archeologijos meile daugiau nei vieną Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos mokinių kartą, konkuruodama populiarumu su Žiulio Verno ir Stevenson kūriniais. Nes tikroji archeologinių atradimų istorija stebina vaizduotę ne mažiau nei išgalvotų personažų nuotykiai.
Knyga dalijasi į keturias dalis. «Statulų knyga» pasakoja apie archeologijos pradžią susijusią su Pompei kasinėjimais, Trojos ir Mikėn atradimu, patvirtinančiu Henriko Šlimano hipotezę, kad «Iliada» Homero yra patikimas istorinis šaltinis. Sekančios dalys skirtos senovinių Egipto civilizacijų paslapčių atskleidimui («Piramidžių knyga»), Mesopotamijos («Bokštų knyga») ir Mesoamerikos («Laiptų knyga»).