Senasis Valaamas

«Kaip ir šventasis Afonas, Valaamas, iki šiol, — šviečia. Afonas — pietuose, Valaamas — šiaurėje. Šviesiu mūsų laiku, artėjantyle «pasalio nakčiai» — reikia švyturių. Aš prisiminiau šviesų puslapį — praeityje. Neseniai, tarsi stiprindamas save, sužinojau, kad du vienuoliai, kuriuos sutinku pro šalį Valaame, pasižymėjo knygoje, atliko šiuos metus žygdarbį. Sužinojau, kad tapo «šviesa pasauliui», kad jie gyvena. Valaamas jiems suteikė vienuolystę. Ir štai, gyvos gijos išsitiesė nuo «dabar» — į praeitį, ši praeitis man šviečia. Šiame šviesos — tas Valaamas, tolimas. Ir aš pagalvojau, kad būtų naudinga prisiminti ir papasakoti apie jį: jis vis dar toks pat, šviesus» (I.S. Šmelev. Senasis Valaamas. 1933-1936). . .