Kartažas. Šiaurės Afrika Punų karo laikotarpiu iki Vandalų karalystės žlugimo

Ši knyga apima laikotarpį nuo Punų karų iki Vandalų karalystės žlugimo, kurį sukėlė Bizantija. Dėl trijų ilgamečių, ypač kruvinų, Punų karų Kartažas buvo nušluotas romėnų nuo žemės paviršiaus, o vieta, kur jis stovėjo, buvo prakeikta ir apsėta druska – ženklas, kad ši žemė bus nevaisinga, nes iš druskos nėra vaisių. Kas galėjo tada žinoti, kad didžiojo Julijaus Cezario sumanymas, įgyvendintas Oktavijonu Augustu, miestas bus atgaivintas ir pasieks tokį klestėjimą, kad jis bus pavadintas «Afrikos Roma»? Išlikusi už žuvusio Kartažo ribų punų kultūra išgyveno ir parodė keistą derinį su graikų-romėnų civilizacija. Romėnų provincija Afrika aktyviai dalyvavo senovės romėnų valstybės politiniame ir kultūriniame gyvenime, iškeldama savo imperatorišką dinastiją – Severius, o vėliau pareikalaudama pasaulinės valdžios dviem Gordianams. Nepakartojamas Apulėjis amžinai praturtino pasaulio kultūrą lyrika-filosofine pasaka apie Erosą ir Psichę, o save puniečiu laikantis Šventasis Augustinas Aurelijus iš tikrųjų tapo ta pagrindu, ant kurio 1600 metų nenuginčijamai stovi katalikų teologija. Tas, kuris pavargo nuo tautų ir idėjų mūšių, čia perskaitys, kaip Romos Afrikos gyventojai įrengė «vynopradą» į anapusinį pasaulį ir be baimės ir gėdos apgavo patį Charoną – sielų pervežėją į mirusiųjų karalystę.