Užgydyk mano liūdesį... Romanai apie Olekšinų šeimą

Boriso Vasiljevo kūryba tapo Rusijos literatūros klasika, jo kūriniai išversti į daugelį kalbų ir ne kartą ekranizuoti; tarp jų „Šiuose tylūs aušros...“, „Rytoj buvo karas“, „Negalima šauti baltų gulbių“, „Sąrašuose nebuvo“, taip pat dvi dalys „Ponai karininkai“, su kuriais Vasiljevas pradėjo dirbti savaip šeimos sagą, apimančią kelių kartų bajorų šeimos Olekšinų gyvenimą per du šimtmečius. Šiuose kūriniuose pasakojama paties rašytojo giminės istorija, pradedant nuo „užrašų“ jo proprosenelio, Pskovo pulko poručiko Aleksandro Alexejevo, kuris buvo Puškino draugas, tapusiu vienu romano herojumi. Boris Vasiljevas laikė šiuos kūrinius reikšmingiausiu darbu savo kūryboje. „Aš gerbiau ne savo protėvius, — rašė Vasiljevas, — o geriausius didžiosios Rusijos inteligentijos atstovus“. Ir bajorų giminės Olekšinų istorija „pavirto ištikimų sūnų ir dukterų drąsos, garbės ir orumo istoriją, amžinai nugrimzdusių į užmarštį Rusijoje“. Į šią leidybą įtraukti romanai „Karo žaidėjas ir dvikovų meistras“, „Užgydyk mano liūdesį...“, „Buvo vakaras, buvo rytas“, „Namas, kurį pastatė Dėdė“, „Jums linkėjimai iš babos Leros“.