Mano šeimos vaidmuo pasaulinėje revoliucijoje

Bora Čosić — vienas žymiausių serbų ir kroatų rašytojų XX amžiuje. Jo romanas «Mano šeimos vaidmuo pasaulinėje revoliucijoje» — literatūrinė mozaika. Jos fragmentus renka mažas berniukas, su vaikišku atvirumu pasakojantis apie savo giminės gyvenimą.
 
Jų namai visada buvo pilni įvykių. Mama... verkė, kai atėjo ruduo. Tėvas dėvėjo lagamine skiauteles. Nevedusios tetos atidavė visus pinigus gatvės muzikantams. Senelis visus šaipėsi. O tada į Jugoslaviją įžengė vokiečių kariuomenė. Po to dėdė «užmovė garlintoną, siekdamas neutralizuoti šūksnius».
 
Vienas iš geros knygos požymių, pasak Milorado Pavičiaus, — galimybė ją skaityti iš bet kurios vietos. Būtent toks romanas «Mano šeimos vaidmuo pasaulinėje revoliucijoje».
 
Rinkinyje taip pat pasirodo «Muzilio užrašų knygelė». Tai siurrealistinė apysaka. Vėlgi apie šeimą ir gyvenimą. Ir vėl Čosić pasitelkė karnavalinį metodą, gerbdamas Michailo Bahtino teoriją.