Dabar pats laikas. Ko išmokau iš savo pačios mirties

Simonas Boas – kalbus ir dosnus, aukštas, su plačia šypsena. Jis dirbo humanitariniu darbuotoju, o 46 metų sužinojo, kad serga paskutinės stadijos vėžiu.

Jo straipsniai apie ligą tapo virusiniais ir pasklido po visą pasaulį. Dar autoriui esant gyvam ši knyga tapo №2 „Amazon“ ir net Didžiosios Britanijos karalienė paprašė egzemplioriaus.

Knyga primena, kaip svarbu mėgautis gyvenimu ir tinkamai nustatyti prioritetus, atskiriant prasmingus išgyvenimus nuo nereikšmingų. Ji suteikia jėgų praleisti paskutinį gyvenimo tarpą nebijant mirties, o ramiai ją priimant. Simonas Boas pateikia 3 priežastis, kodėl mirs su ramia siela ir šypsena ant veido:

1. „Pirma, mane guodžia mintis, kad aš išgyvenau tikrai gerą – beveik idealią – gyvenimą“.

2. „Antroji guodžianti mintis: niekas nežino, ar yra Dievas ar pomirtinis gyvenimas, bet man atrodo, kad menkai tikėtina, jog mūsų egzistencija – tik trumpa ir atsitiktinė sąmonės blyksnis tarp dviejų amžinybių nieko“.

3. „Ir pagaliau, mintis, prie kurios aš nuolat grįžtu, – kaip mums iš viso pasisekė gyventi. Egzistuoti – tai laimėti loto“.