Kvailystės akmuo: Pasaulinė pamišimo istorija

Ka кого galima laikyti pamišėliu? Istorijos eigoje į šį klausimą atsakyta skirtingai. Psichiatrija kaip atskira sritis susiformavo XIX amžiaus viduryje, sujungdama ankstesnių epochų žinias. Ligos buvo laikomos raganų ženklais, o vėliau laikomos specialiose įstaigose, kurios nepasižymėjo humanizmu. Be to, net... karaliai nebuvo apsaugoti nuo psichinių sutrikimų. Psichiatrijos raida praėjo per tamsius eugenikos puslapius ir daugybę prietarų. Bet kokias moterų psichines ligas buvo bandoma sieti su reprodukcinėmis sistemomis, masturbacija buvo laikoma pamišimo šaltiniu, vyrai buvo gydomi kastracija, o abiejų lyčių atstovai - apipjaustymu. Šioje knygoje susipažinsite su Hipokratu ir Galenu, Mišeliu Fuko ir Georgu III, ir atrasite naujas pamišimo puses. «Psichinės sveikatos ir psichinių ligų suvokimas labai skiriasi nuo to, koks jis buvo ankstyvųjų civilizacijų laikais, ir toliau tobulėja kaupimosi žinių ir supratimo apie žmogaus psichiką metu. Todėl terminas “pamišimas” yra tik iškreiptas nuomonė apie nuolat kintančias, svyruojančias socialines vertybes. Ištisus šimtmečius pamišimo samprata atspindėjo socialinę, kultūrinę ir intelektualinę visuomenės struktūrą, taip pat kiekvienos epochos mąstymo būdą, ant ko aš ir akcentuoju šioje knygoje» (Monika-Maria Štapelberg).