Grafas Robertas Paryžietis

Šiame leidinyje pateikiama viena iš paskutinių sero Valterio Skoto (1771–1832) kūrinių – istorinė romano «Grafas Robertas Paryžietis». Jis pasakoja apie laikus, kai legendiniai kryžiuočiai išvyko į Pirmąjį kryžiaus žygį, o nuostabiajai Bizantijai valdė imperatorius Aleksijus Komninas. Romaną išvertė Borisas Jakovlevičius Žuchovickis. Iliustracijas atliko prancūzų dailininkai Fernanas Lematt (1850–1929), Diogenas Majaras (1840–1926), Viktoras-Armanas Puarsanas (1859–1893) ir Eduardas Riu (1833–1900).

Valteris Skotas (1771–1832) – škotų rašytojas, poetas ir vertėjas. Jis gimė Edinburge, teisininko ir jo žmonos, Edinburgo universiteto profesoriaus dukters, šeimoje. Šeimos rate vaiką mielai supažindindavo su pasakomis, poezija ir reikšmingais Škotijos istorijos įvykiais. Taip Valteris susidomėjo kultūra, folkloru ir gimtosios šalies istorija, kas nulemdavo jo kūrybos kryptį ateityje. 1792 metais jaunas žmogus baigė teisės studijas ir kelerius metus derino advokato praktiką su visuomenine ir literatūrine veikla. Tuo pačiu metu Valteris vertė iš vokiečių kalbos, rašė eiles ir rinko tautosakas, balades ir Škotijos legendas, kurias skatino jo dažni kelionių po šalį. Istoriniai romanai, kurie jį išgarsino, Skotas pradėjo rašyti jau subrendus. Siekdamas tiksliausiai perteikti aprašomą epochą ir tiksliai atvaizduoti jos istorines detales, rašytojas ilgai nagrinėjo daugybę dokumentų. Viena iš išskirtinių jo kūrybos savybių tapo folkloro elementai – Skotas nuolat juos pynė į savo romanų siužetus. Savo prozinius kūrinius Valteris ilgą laiką publikavo po slapyvardžiu, taip išlaikydamas anonimiškumą iki 1827 metų. Išskirtinio rašytojo pasiekimai buvo pripažinti dar jam gyvam esant, ir 1820 metais Valteriui Skotui buvo suteiktas baroneto titulas.

Rašyti istorinį romaną «Grafas Robertas Paryžietis» Skotas pradėjo 1830 metais. Rašytojo savijauta blogėjo, tačiau jis ne tik neatsisakė idėjos užbaigti šį kūrinį, bet ir dirbo tuo pačiu metu prie kito kūrinio – «Pavojingas pilis». Abu romanai buvo paskelbti 1831 metais ir užbaigė seriją «Barmeno pasakojimai». Pasak autoriaus sumanymo, ciklo kūriniai buvo pristatyti publikai su tam tikro Džededa Kleišbotamo pastangomis, kuris redagavo savo pažįstamo – Pietro Pettisono – rankraščius, kurie, savo ruožtu, buvo parašyti remiantis nenorėjusio atskleisti barmeno pasakojimais. «Grafas Robertas Paryžietis» siužetas vystosi Pirmojo kryžiaus žygio fone. Į įvykių vortexą patenka vikingas Hirvardas, garbingas Bizantijos imperatoriaus karys, ir grafas Robertas, nepailstantis kryžiuočių armijos riteris. Skaitytojas panardinamas į negailestingų mūšių, narsios drąsos ir išradingų intrigų epochą.

Romano tekstas pateikiamas Boriso Jakovlevičiaus Žuchovickio vertimu. Įdomią istoriją iliustravo prancūzų dailininkai Fernanas Žakas Prancuoas Lematt (1850–1929), Diogenas Ulysses Napoleonas Majaras (1840–1926), Viktoras-Armanas Puarsanas (1859–1893) ir Eduardas Riu (1833–1900).