Daurija

Konsantin Sedych romanas „Daurija“ dažnai lyginamas su „Tyliu Donu“: tai knygos apie kazokų likimus XX amžiuje; apie amžinų tradicijų, kurios atrodė neginčytinos, pažeidimą; apie seno pasaulio sunaikinimą ir naujo – baisaus ir žiauraus vieniems, trokštamo ir laukto – kitiems, atsiradimą. Aprašyti „Daurijoje“ įvykiai vyksta už daugybės tūkstančių kilometrų nuo donų stepų – Zabajkalėje. Pilietinis karas pasiekia patį tolimiausią šalies kraštą: raudonieji ir baltieji skirsto ne tik Mungalovskio gyvenvietės gyventojus, bet ir vienos šeimos narius – kazokus Ulybinius. Konsantinas Sedych vadino šį romaną savo mėgstamiausiu kūriniu, kuriam atidavė „beprotišką darbą“: darbas prie romano užtruko 15 metų. Legendos ir pasakojimai, archyviniai šaltiniai, liudytojų prisiminimai, moksliniai darbai – visa tai sudaro spalvingą Zabajkalės panoramą XX amžiaus pradžioje. „Daurija“ buvo išversta į daugelį kalbų, buvo leidžiama Didžiojoje Britanijoje, JAV, Prancūzijoje, Kanadoje ir Jugoslavijoje; dar autoriaus gyvenimo metu romanas ištvėrė daugiau nei 100 leidimų. Pagal knygą buvo sukurtas to paties pavadinimo dviejų serijų meninis filmas (1971), kuriame vaidino Vasilijus Šukšinas, Vitalijus Solominas, Efimas Kopylianas ir kiti puikūs aktoriai.