Klio. Dialogas tarp istorijos ir pagoniškos sielos

Šarłas Pegis (1873–1914), didžiausias prancūzų krikščioniškas rašytojas ir poetas XIX–XX amžių sandūroje, likęs praktiškai nepastebėtas šiuolaikinių, filosofiniame ese „Klio, dialogas tarp istorijos ir pagoniškos sielos“ (1909) polemizuoja su dominuojančiomis modernizmo idėjomis. Priešingai nei modernizmas, kuris siekia išdėstyti žmogaus istoriją „pagal... lentynas“, Pegis mato istoriją ne kaip atitirptą faktų rinkinį, o kaip mistiškai begalinį paradoksinį naratyvą ir pasirenka kaip pasakotoją antikinę istorijos mūzą Klią. Skaitytojai turės kartu su autoriumi-diskutuotoju prasiveržti per kultūrinių reminiscencijų persmelktus Klios apmąstymus: esė primena labirintą, kuriame persipina polemika su Nietzsche idėjomis, praktiškai poetiniai apmąstymai apie Homero eiles ir Hugo posmus, kritika šiuolaikinio rašytojo buržuazijos ir grožėjimasis Monet studijomis.