Džein su Kalno prie Švyturio

Džein, kiek save prisimena, gyveno linksmoje gatvėje kartu su gera mama ir griežta senele. Tačiau linksmoje gatvėje jai visai nebuvo linksma.

Didžiuliame sename dvare draudžiama bėgioti ir kalbėti garsiai, prie stalo reikia elgtis labai santūriai, vakarais garsiai skaityti Bibliją ir iš viso būti tyliau už vandenį ir žolę. Tačiau net ir vykdydama visus šiuos reikalavimus, Džein jaučiasi, kad senelė dėl kažkokios neaiškios priežasties jos nemėgsta. Kartą Džein gauna laišką nuo tėvo, kurio ji niekada nemačiusi ir manė, jog jis jau seniai žuvęs. Dabar šis paslaptingas žmogus kviečia Džein praleisti su juo visą vasarą Princo Edvardo saloje (būtybė, gerai žinoma Liūės Mod Montgomerio gerbėjams!). Būdama įsitempusi ir nerimaudama, mergaitė leidžiasi į kelią, net nesusimąstydama, kokius nuostabius pasaulius ir neįtikėtinas patirtis jai atneš ateitis…

Romanas spausdinamas naujame Aleksandros Glebovskajos vertime.