Glaustai su Murozdaniu ir šilti pasakojimai

Būti suaugusiu nėra lengva, suaugusieji kartais labai pavargsta nuo gyvenimo ir nuo savęs. Ir to negalima išvengti, net negalima užsukti už scenos ir pasakyti: «Tuki-tuki! Aš namuose, turiu pertrauką». O kartais taip norisi pasislėpti prieglobstyje nors dešimt minučių. Visi mes... kartais esame vėžliukai, kuriuos gyvenimas apverčia ant kiauto ir palieka bejėgiškai sukantys letenas į viršų. Tokiais momentais labai norisi pabėgti į slaptą kampelį, toliau nuo problemų ir amžino nuovargio. Štai tau toks prieglobstis – ši knyga.
 
Ji kaip kompresas: uždėk ją ant savo galvos, ir pamažu visas skausmas praeis.
 
Ji kaip puošnus šalikas, ilgas-ilgas, šiltas-šiltas. Apklokis ja iki galvos, susuk save į jaukų kokoną, išgyvenk jame sunkius dienas. Sėdėk kokoną tiek, kiek reikia. Prisimink, kad viskas praeina, žaizdos gyja, nutyla juodi pūgai.

Ji kaip spragsintis blyninukas. Papūsk į jį, pamirkyk meduje ir mėgaukis. Priešakyje daug skanaus. Ir labai sveiko, šis blyninukas neatsisės tau ant užpakalio, duodu žodį.
 
Skaitėk ją lėtai – visas pasaulis tikrai palauks. O po to būtinai išeik iš savo slaptos kampelio ir užimk savo vietą. Be tavęs Murozdanyje tuščia.