Salamandros žaidimas

Šešiolikinis Olivo Depero gyvena sunkiai besiverčiančių paauglių prieglaudoje ir nuo tų laikų, kai neteko tėvų siaubingoje avarijoje, jau pakeitė kelis namus. Jis mėgsta knygas, nekenčia gramatinių klaidų, visada dėvi tam tikrus drabužius ir per dieną ištaria ne daugiau kaip šešis... šimtus žodžių – visiškai pakankamai bendrauti su pasauliu! O be to, Olivo turi nepaprastą intelektą ir pasinaudoja juo, kad per sekundę įsimintų informaciją, sudarytų loginiai grandines ir darytų vieninteliai teisingus išvadas, o svarbiausia – matyti tai, ko niekas kitas nemato.
Ir todėl desperatiška policijos komisare Sonia Spirlari mano, kad Olivo — jos paskutinė viltis rasti keturis dingusius be žinios paauglius. Išpildžiusi visus jaunuolio reikalavimus, kurių buvo nemažai (pavyzdžiui, jis valgo tik makaronus su parmezanu, miega nešildomame kambaryje, per dieną sukramto po penkis chupachupsus), Spirlari supažindina jį su reikalais. Ir Olivo iš karto pastebi, kad jame yra kažkas keisto. Keisto tiek, kad net jam teks pasukti galvą, kad išspręstų mįslę. Ir tai kaip tik tai, kas Olivo patinka.