Biskvitas

Son Džeson nuo pat vaikystės kenčia nuo hiper jautrumo garsams. Nerimaujant dėl jo būklės, tėvai jį išsiuntė į reabilitacijos centrą „sanatorija“.

Jis yra vienintelis, kuris pastebi žmones, nematomus kitiems. Son Džeson pavadino „biskvitu“ tuos, kurie nustojo egzistuoti visuomenei: jų balsų nebegirdima, o buvimo nepastebima.

Jie palaipsniui lūžta, kaip sausas biskvitas, lėtai dingdami, nepalikdami po savęs nei trupinio.

Keistenybės prasideda nuo momento, kai reabilitacijos centre Son Džeson pagauna baisų kaimyno šypsnį. Jaunuolis įsitikinęs, kad tas nori pakenkti biskvitui šalia jų. Todėl bet kokia kaina Džeson nori išspręsti šią paslaptį ir padėti tam, kuris bijo paprašyti išgelbėjimo. Ar įmanoma surinkti biskvitą, nuo kurio liko tik trupiniai?