Levas Vladimirovičius Ginzburgas (1921–1980) — klasikas meninės vertimo, publicistas; knygų "Antgamtinės susitikimai", "Bedugnė" autorius.
Ginzburgo vertimuose mes žinome liaudies vokiečių balades, poemą "Reinikas-žuvis" ir "Parsifalis", klajojančių studentų – vagantų – kūrybą (būtent Ginzburgas yra eilučių "Prancūzijos pusėje / svetimoje planetoje / turėsiu mokytis / universitete" autorius); jis padovanojo mums Gėtės, Šilerio, Hėinės, XX a. klasikų – Hanso Encensbergerio ir Peterio Weiso vertimus, kurių pjesė "Maratas-Sadas" buvo pastatyta Jurijaus Ljubimovo Teatre ant Tagankos.

"Sugriuvo tik mano širdis" – eilutė iš Hėinės eilėraščio, kurią Levas Ginzburgas pasirinko savo atsiminimų knygos pavadinimu. Ši romantiška esė pilna sudėtingų ryšių ir staigių perspektyvų pokyčių.
Ginzburgas perkelia mus iš XIII a. į XX a. ir atgal; pasakoja apie viduramžių poetų likimus, apie vertimo seminarą 1970-aisiais, apie savo tėvą – Maskvos advokatą, padėjusį žmonėms 1930-aisiais; prisimena susitikimus su kompozitoriumi Karlu Orfu ("Carmina Burana"), apie savo žmoną Bubę (Bibisą Dik-Kirkilo), apmąsto XX a. istoriją. Ir, žinoma, apie vertėjo darbą.

"Kalbėdamas apie save, pasinėręs, kartais širdį draskantį, asmeniniams prisiminimams, stengiausi atskleisti man patį gąsdinusią paslaptingą laiko sąsają, daugelio likimų panašumą, vieningą žmonių priklausomybę nuo aplinkybių ir Laiko kaprizų…"