Genai, egoizmas ir bendradarbiavimo jėga: Evoliucija kaip komandinė žaidimas

Žiauriame pasaulyje, kur dominuoja konkurencija dėl išteklių, sunku save laikyti komandos žaidėjais. Atrodo, kad individualizmas yra pažangos ir evoliucijos variklis. Tačiau, kaip teigia knygos autorius, biologas-evoliucionista Jonathanas Silvertaunas, būtent bendradarbiavimas leido gyvybei vystytis, ir tai patvirtina 4 milijardai metų gyvybės evoliucijos planetoje. Naudodamas netikėtus pavyzdžius, tokius kaip pelėnų ir varnų elgesys, žemės kirminų ir kerpių struktūra, ląstelių sriubos verda ir net piratų bei labdaros organizacijų sąveika, autorius rodo, kad, kaip genai ir ląstelės, kiekvienas padaras siekia bendradarbiavimo – vis dėlto savo pačių interesais. Ir čia nėra prieštaravimų: juk būtent susijungimas su kitais siekiant naudos ir pavojų prevencijos davė pradžią gyvybei ir skatino evoliucijos procesą. Žmonių polinkyje į tarpusavio pagalbą yra gili prasmė. Visuose mumyse yra įsiūtas tam tikras biologinis dėsnis, skatinantis mus bendradarbiauti. O beprasmis smurtas, kuriam kartais mūsų rūšis linkusi, yra griežčiausias išbandymas žmogaus kaip rūšies išlikimui.