Tylos kompozitorius. Sergejus Rachmaninovas

1882 metais jį su didele nenorą priima į Konservatoriją, abejojant provincijoje augusio berniuko sugebėjimais. 1891 m. jis baigia studijas su auksiniu medaliu. Jo „diplominė“ opera pastatyta Didžiajame teatre, ją giria pats Čaikovskis.
Septyniolikos jis įsimyli geriausio draugo žmoną ir paskiria jai... savo Pirmąją simfoniją, o dvidešimt devynerių veda savo pusseserę, gavęs leidimą į šią santuoką iš paties imperatoriaus.

1897 m. jo Pirmoji simfonija patiria triuškinantį fiasko, po kurio jis priverstas ketverius metus gydytis nuo depresijos.
1917 metais po triumfų serijos jis, garsus kompozitorius, pianistas ir dirigentas, palieka Rusiją, amžinai prarasdamas namus ir nesugebėdamas likti ten, kur sunaikinta viskas, kas buvo tais namais...
Kad visame pasaulyje amžinai taptų rusų muzikos simboliu.
Sergejus Rachmaninovas rašė, kad „muzika – tai tyli mėnulio naktis“. Muzikologai lygina jo garsios mažytės pauzės ritmą su kvėpavimo ritmu. Biografinis romanas Margherita Mamič – bandymas išgirsti gyvą balsą šioje tyloje.
Ši knyga tęsia knygų seriją apie iškilius meno veikėjus. Joje jau išleisti populiarūs kūriniai apie Amadeo Modigliani, Egoną Schiele, Hieronymus Bosch ir Vasilijų Kandinski.