Viktoras Šklovskis – unikalus žmogus Rusijos kultūroje. Rašytojas ir literatūrologas, scenaristas ir filologas, formalizmo ir OPOJAZ kūrėjas, „visas audringas liepsnas, aštrus filologinis protu“ (Osipas Mandelštamas). Tačiau ši knyga apie ką kitą. „Šklovski: Šeimos kronikos“ – Viktoro Šklovskio, jo šeimos ir artimų žmonių gyvenimo aprašymas katastrofiško XX amžiaus Rusijos istorijos fone. Knygos herojai: rašytojo tėvas – Peterburgo pedagogas Borisas Šklovskis, dėdė – Izakas Šklovskis, ryškus publicistas, visai skaitančiai Rusijai žinomas Dioneo vardu; tragiškai žuvę broliai – Vladimiras, Nikolajus, Eugenijus ir sesuo Eugenija; draugai Jurijus Tynianovas, Borisas Ejchenebaumas, Romanas Jakobsonas. Autoriai pasakoja apie Viktoro Šklovskio šeimą – žmoną Vasilisą Šklovską-Kordį, vaikus Varvarą ir Nikitą, Vasilisos ir Nadeždos Mandelštam draugystę, apie jauno Viktoro Šklovskio meilę Elzai Triolė ir vėlesnę jo meilę Serafimai Suok. Knygos autoriai – literatūros istorikės Tatjana Pozdňakova ir Natalija Gromova – dėmesingai klausosi Viktoro Šklovskio balso, nuodugniai analizuoja artimųjų paminėjimus jo tekstuose ir tuo pačiu – kreipiasi į nešališkus dokumentus. Knygos tekstas daugiausia remiasi archyviniais šaltiniais, didžioji dalis kurių iki šiol nebuvo publikuota. Tai puikus darbas, kurio vertė išeina už literatūros istorijos ribų, apimanti šalies istoriją. Tai – saga apie Rusijos kultūros sunaikinimą, apie brangiausios dalies tautos – „rusų inteligentijos“, kurios palikuonys mūsų laikais stengiasi atkurti ir išsaugoti jos vaizdą. Tuo pačiu – tai saga apie galimybę ryškiai ir stipriai asmenybei išsaugoti save „praradimo keliu“: atsisakymu principų, idėjų ir atradimų iškreipimu bei kamufliavimu. Tam reikėjo nepaprastos drąsos ir nepaprasto savęs gerbimo, sąmonės apie savo išskirtinumą ir vertę. Sofja Bogatyrieva
