Bendroji psichopatologija

Karlas Jasperis (1883–1969) garsėjo pirmiausia kaip filosofas, vienas egzistencializmo pradininkų, kurio įtaką pastebėjo Albertas Camus, Jean-Paul Sartre, Hannah Arendt. Tačiau Jasperis buvo ne tik filosofas, bet ir psichiatras, o jo disertacija „Bendroji psichopatologija“ – tai kelių metų darbo psichiatrijos ligoninėje... rezultatas. Jasperis buvo giliai nepatenkintas tuo metu egzistuojančiais požiūriais į psichikos ligų tyrimą ir gydymą, jis manė, kad ši medicinos sritis yra giliame krizėje, ir sau išsikėlė ambicingą tikslą sukurti naujus mokslinius pagrindus psichiatrijai. Faktas yra tas, kad jis sukūrė psichiatrijos filosofiją, sukūrė naują kalbą ir kategorinį aparatą psichinių sutrikimų aprašymui ir klasifikavimui. Pirmasis „Bendrosios psichopatologijos“ leidimas pasirodė 1913 metais, kai Jasperiui buvo 30 metų; knyga tapo jo gyvenimo darbu, kiekviename leidime jis ją perdirbo ir plėtė – iki 1959 metų, kai pasirodė 7-asis leidimas. Tai psichiatrijos literatūros klasika, psichiatrų stalo knyga, kuri, net nepaisant intensyvaus mokslų apie žmonių smegenis ir psichiką vystymosi pastaraisiais dešimtmečiais, išlieka nepakeičiama. Šiandien priimti diagnostiniai kriterijai, kaip ir psichinių sutrikimų klasifikacija, vis dar remiasi idėjomis ir metodais, išdėstytais šiame darbe.