Imperatorius Nikolajus I ir jo epocha. Donkihotas autokratijos. 1825—1855 m.

Priešrevoliuciniuose liberaliuose, o vėliau ir sovietiniuose stereotipuose imperatorius Nikolajus I buvo vaizduojamas išskirtinai kaip laisvės dusintojas, grubus kareivis "Nikolajus Palkinas", "Europos žandaras", dekabristų, lenkų patriotų, laisvamančių ir Puškino persekiojimo vykdytojas, techninio progreso priešas. Daugelis šiuolaikinių žmonių laikė jį beveik idealiu... valdovu, drąsiu karininku, išrankiu ir sumaniu politiku, kodeksų kūrėju, reformatoriumi, sukūrusiu tvirtą valdžios vertikalę, aiškiai veikiantį biurokratijos aparatą, kurio viršūnėje stovėjo pats Nikolajus, dirbantis be poilsio visą parą. Būtent jis, vienintelis iš Rusijos carų, su pilnu pagrindu galėjo apie save pasakyti: "Valstybė - tai aš". Remiantis gausiais dokumentiniais šaltiniais ir šiuolaikinių žmonių liudijimais, autorius nagrinėja šios prieštaringos Rusijos istorijos figūros ir jo epochos ypatumus.