Kas nors iš didžiųjų pasakė, kad artimi žmonės nebūtinai užauga po ta pačia stogine. Reikia pridurti, kad jiems taip pat retai pavyksta gyventi gyvenimą, susitinkant kiekvieną dieną ar kiekvieną savaitgalį. Arba kasmet. Tačiau džiaugsmas dėl priėmimo, palaikymo, abipusio susidomėjimo ir panašaus humoro jausmo nesiskaičiuoja atstumu. Žmonės gali būti atskirti vandenynu – ir būti šalia kiekvieną dieną. Be to, kirsti vandenynus daug maloniau, jei kažkur apie tave galvoja ir rūpinasi geriausia draugė.
Visų mūsų laukia pokyčiai. Mes baigiame mokyklas ir universitetus, persikeliame į kitas šalis, kuriame šeimas. Bet visa tai netrukdo tikrai draugystei, o tik dar vienas pretekstas išmokti būti kartu kitose aplinkybėse.
Draugystė suteikia mums tai, ko jokie kiti santykiai nesuteikia: galimybę būti šalia be jokių sąlygų, įsipareigojimų ir priežasčių, išskyrus tikrą norą. Be to, ar įmanoma ką nors nuslėpti nuo žmogaus, kuris matė, kaip tu prieš televizorių dainuoji su šukomis? Tuo įdomiau išsaugoti visam laikui šią dvasinę harmoniją, o dar visus nuotykius, žodžius, kvailystes ir juokingas istorijas, kurios pripildo gyvenimą prasmės ir džiaugsmo, bet laikui bėgant gali išnykti – juk mes keičiamės.
Ir net jei po dešimties metų vis dar sėdėsite po šeštadieniais prie staliuko kavinėje – tegul ši knyga tampa materialiu nešikliu, į kurį galite įdėti viską, kas jums brangu vienas kitame ir jūsų draugystėje.