Gyvųjų mirusiojo laiškai

„Gyvųjų mirusiojo laiškai“ – populiari knyga, pirmą kartą išleista Londone 1914 metais, pasakoja apie pomirtinę sąmonės būseną. Knyga yra dvasių laiškų rinkinys iš D. P. Hatčio dvasios, kadaise žinomo teisininko ir filosofo, gyvenusio Los Andžele. Laiškų tekstas buvo psichografiškai užrašytas mediumo – žinomos rašytojos ponios E. Barker. Kaip žinoma, didžiausia kančia Europos pasaulyje yra mirties baimė. Ji kyla, kaip ne kartą buvo nurodyta, iš visiško nežinojimo – kas laukia žmogaus iškeliavus už kapo? Šios kančios baimės Rytuose nėra; ten mirtis laikoma laikinu būviu, po kurio seks naujas žemiškas gyvenimas, ir todėl ten neatsiranda to bedugnio prarajos į nežinomybę, kuris praeina Europos sąmonėje pagalvojus apie jį laukiantį mirtį. Iš to tariamai seka, kad mirties baimė nėra neišvengiamybė, o tik tam tikros pasaulėžiūros pasekmė. Knygoje išdėstytos idėjos natūraliai susijusios su Rytų ir vakarų okultizmo religiniu-filosofiniu mokymu. Vertimo tekstas pateikiamas naujoje redakcijoje. Šiuo atveju kalbame tik apie pirmą laiškų knygos dalį, kurią išvertė E. Pisarjeva. Tai pirmas vertas leidinys rusų kalba. Vertindama šią knygą E. Pisarjeva nežinomomis priežastimis nevertė kelių skyrių, o kai kurias kitas sujungė į vieną, pakeisdama puikius dialogus daliniu jų turinio perpasakojimu. Šiame leidime visi šie trūkumai pašalinti.