Bhagavad-gita Dievo daina – kartu su Biblija ir Koranu viena iš labiausiai gerbiamų šventųjų raštų pasaulio istorijoje, senovės Indijos epopėjos Mahabharata fragmentas. Prieš brolžudišką mūšį Kurukšetros lauke didysis karys Arjuna, kamuojamas abejonių ir nenorintis kovoti su savo giminaičiais, draugais ir mokytojais, kreipiasi patarimo į savo vežėją ir draugą Krišną. Pokalbyje jie nagrinėja amžinas temas apie pareigą, gėrį ir blogį, gyvenimo prasmę, diskutuoja apie įvairias indų filosofijos sistemas ir jogos praktikas. Bhagavad-gita išmintimi įkvėpė Tolstojų, Göthe, Hegelį, Schopenhauerį, Beethovena, Gandį ir daugelį kitų, o knygoje keliami klausimai šiandien yra aktualūs kaip niekada. Naują vertimą atliko Boris Grebenšikov – poetas, muzikantas, kompozitorius ir atlikėjas. Citatos: Daryk, ką privalai, nesijaudindamas dėl to, kas bus. Tas, kuris ir liūdesyje, ir džiaugsme išlieka ramus, – tas vertas išsilaisvinimo. Veikdamas be prisirišimo prie savo darbo vaisių, žmogus pasiekia Tiesą. Kas, susidūręs su maloniu, nedžiaugiasi, o susidūręs su nemaloniu, neapgailestauja, – tas įsitvirtino išmintyje. Tik pats žmogus gali išlaisvinti save arba pažeminti; žmogus – pats sau geriausias draugas arba blogiausias priešas. Viskas, ką daro geriausias, tampa pavyzdžiu kitiems.