Dante Alighieri ir likimo teatras

Skaitytojas visada suvokia klasikinius tekstus kaip duotybę, tarsi ta forma, kurioje jie atsirado, būtų vienintelė įmanoma. Siūlau skaitytojui užduoti įdomų klausimą — kodėl buvo parašyta „Dieviškoji komedija“? Kodėl ji įgavo būtent tokią formą? Kuriam žanrui priklauso šis tekstas? Kad priartėtume... prie atsakymų, kreipsimės į minties tradiciją antikinio Viduržemio ir viduramžių Irano, atraskime naują filosofinioteksto žanrą — „kelionė į save“ — įžengsime į Dante vidinį teatrą, atidžiai apžiūrėsime jo scenografiją, įvertinsime šios keistos monodramos aktorių žaidimą. Bet to maža. Kad galėtume išsakyti prielaidą apie „Dieviškosios komedijos“ atsiradimo priežastį, turime apsvarstyti visus Dante tekstus kaip sistemą, kaip vientisą tekstą ir suprasti jo ryšį su florentiniečio poeto gyvenimo strategija. Tik tada, kelionės pabaigoje, prieš mus atsivers supratimo šešėlis tų minčių, jėgų ir aplinkybių, galinčių sukurti žmoguje „priverstinę genijus“.