Išvykti negalima likti. Iš šeimos korespondencijos Burliukų ir Delaunay

Didelė Burliukų šeima po revoliucijos ir Pilietinio karo išsiskirstė — dalis šeimos amžinai paliko Sovietų Rusiją, dalis liko tėvynėje. Tai pat įvyko ir su Sonios Delaunay šeima bei plačiu draugų ratu. Tačiau, nepaisant uždarytų, rodos, sienų, abiejose šeimose korespondencija nenutrūko daugelį metų, o pagrindinė nesibaigiančių laiškų tema buvo išvykusiųjų ginčas su likusiais — apie išvykimo pagrįstumą, apie baimę dėl ateities ir apie tai, ar buvo teisėtas tas ar anas sprendimas.

Knygoje „Išvykti negalima likti“ rašytojas ir tyrinėtojas Jevgenijus Demenokas, remdamasis iki šiol nepaskelbtais archyvais, bando atkurti šią korespondenciją ir vėl — ir vėl — kalbėti apie iki šiol nesenstančią temą. Nes skausmas, kuris lydėjo šiuos žmones per jų dramatišką ir dažnai tragišką gyvenimą, visada išlieka skausmu — tiek tiems, kurie išvyksta, tiek tiems, kurie lieka. Nepriklausomai nuo to, kokiais baisiais laikais vyksta aprašomi įvykiai.