Bezmindingo Skrybėlio Paslaptis

auksinis detektyvo laikotarpis mums padovanojo daugybę žvaigždžių vardų. Tokių rašytojų kaip Agatha Christie, Gilbert Chesterton, Earl Stanley Gardner, Rex Stout kūriniai plėtojo ir tobulino detektyvo žanrą, jų romanai, be abejonės pripažinti klasika, iki šiol mylimi skaitytojų ir yra kokybės etalonas vėlesniems detektyvų istorijų autoriams. Šioje plejadoje garbinga vieta teisėtai priklauso John Dixon Carr (1906–1977) – virtuozui, sukūrusiam puikiai struktūrizuotas „neįmanomas nusikaltimus užrakintoje patalpoje“. 1933 metais romane „Raganos lizdas“ John Dixon Carr pirmą kartą pristatė publiką detektyvui mėgėjui daktarui Gideon Fell. Herojaus išvaizda, manoma, buvo nurašyta nuo kito detektyvinio žanro autoriteto – Gilberto Chestertono, o jo nuopelnai detektyvinio žanro istorijoje, daugumos Carr’o kūrybos gerbėjų nuomone, tikrai verti pagarbos. Taigi, rašytojas Kingsley Amis savo esė „Mano mėgstamiausi detektyvai“ pavadino daktarą Fell „vienu iš trijų didžiųjų Šerloko Holmso įpėdinių“. Šiame rinkinyje pateikti pirmieji trys romanai iš ciklo, pasakojančio apie daktaro Fell nuotykius: „Raganos lizdas“ (1933), „Bezmindingo Skrybėlio Paslaptis“ (1934) ir „Aštuoni kalavijai“ (1934).