1984

"Karas — tai taika!" — riaumoja jie, gėdindami meilę ir auginydami neapykantą. "Laisvė — tai vergystė!" — spragsi jie, stebėdami kiekvieną iš ekranų. "Nežinojimas — galia!" — trimituoja jie, dienų dienas perrašydami istoriją. "Žemyn su Didžiuoju Broliu" — rašo Vinstonas, neturėdamas drąsos ištarti žodžius garsiai. Jis stumiamas į siaurus Sistemos rėmus ir pradeda jausti jos spaudimą. Jo nepasitenkinimo liepsna užsidega. Vinstonas palaipsniui išsitiesia ir bando ištrūkti už rėmų. Jis sutinka meilę visur esančioje neapykantoje ir slepiasi nuo nepailstančių akių savo mažoje prieglaudoje — išlikusio praeities fragmento, kurį jis, galbūt, vienintelis dar prisimena. Tačiau niekam nepavyks pasislėpti nuo Didžiojo Brolio žvilgsnio. Ir už nepaklusnumą jis baudžiamas gyvybe, kuri yra daug baisesnė už mirtį.