Laiko nėra

Visi normalūs žmonės bijo mirties: materialistams baisi yra nebūtis, idealistams — patikimos garantijos patekimo į rojų trūkumas. Kai kuriems mirties baimė net trukdo gyventi… Kaip mokė Epikūras: „Nebijok mirties: kol tu gyvas — jos nėra, kai ji ateis, tavęs nebus“. Pagrindinis pasakojimo herojus nėra tas naivusis, kurį guodžia tokia sofistika, bet ir ne tas, kuris panikuoja. Tačiau jis jau yra tokiame amžiuje, kai artuma mirties priverčia susimąstyti apie tai, ką pasiekė gyvenime ir ką paliks po savęs. Jis ne pirmas, kuris supranta, kad, iš esmės — nieko… Tai gali liūdinti bet ką, tačiau įvyksta įvykiai, priversiantys kitaip pažvelgti tiek į savo trumpą gyvenimą, tiek į tūkstantmetę žmonijos istoriją.