Epidemijos ir visuomenė. Nuo Juodosios mirties iki naujausių virusų

Tai įdomi istorija apie tai, kaip epideminės ligos paveikė mūsų civilizacijos raidą, visuomeninę struktūrą, istorijos eigą, taip pat mūsų supratimą apie gražų ir atgrasų, apie gyvenimą ir mirtį, apie savo galimybes ir jų ribas. Tai sunku patikėti, tačiau šiandien pagrindinė bendravimo kalba Šiaurės Amerikoje galėjo būti prancūzų, o ne anglų, jei kada nors į įvykį nebūtų įsikišusi geltonosios karštinės virusas. Šiuolaikiniai miestai atrodytų visiškai kitaip, jei tiesioginis dalyvavimas jų pertvarkymuose nebūtų priklausęs choleros vibrionui, o interjerų kūrimas nebūtų buvęs tuberkuliozės bacilos rankose. Ir greičiausiai, pasaulyje šiandien būtų daug daugiau tautų, kalbų ir kultūrų, jei ne tymų ir kiaulyčių, išplaukiusių iš Europos kartu su naujųjų laikų atradėjais. Bet svarbiausia – būtent dabar kažkur formuojasi patogenai, galintys pakeisti ateities vaizdą, kurį piešiame sau, iki neatpažįstamumo. Frenkas Snoudenas siūlo skaitytojams pažvelgti į plačią palikimą, paliktą mums infekcinių ligų, ir blaiviai įvertinti mūsų visuomenės atsakomybę už praeities ir ateities epidemines katastrofas.