Senovinės muzikos pabaiga

Brjuso Heino (1940-2011) karjera buvo kaip obojininko klasikiniame orkestre, o nuo jauno amžiaus jis domėjosi atlikimo praktikos ir savo instrumento istorija (1960-ųjų pabaigoje jis Kalifornijoje atidarė dirbtuvę, kur jo vadovaujami buvo gaminami barokiški obojai). Jo sukaupta patirtis, atliekant tiek šiuolaikiniais, tiek istoriniais instrumentais, koncertuose ir įrašuose su žinomais muzikantais ir kolektyvais, bendravimas su muzikologais tapo pagrindu šiai knygai, kurioje Heinas pasakoja, kaip kodifikuota natų raštas ir muzikinių kūrinių platinimas popieriuje pamažu išvalė vakarų muziką nuo variatyvumo ir padarė ją „akademine“ – ir kaip vėliau, per paskutinius penkiasdešimt metų, akademiniai muzikantai atrado už griežto savo disciplinos fasado visą visatą, iš kurios, nesugebėję visiškai ją suvaldyti, ši disciplina išaugo. Taigi, istorinė senovinės muzikos pabaiga tapo sąlyga jos pradžiai, naujam gimimui, kuriam buvo reikšmingas ir šios knygos autorius.