Don Kichotas. Dviejose knygose

Prieš keturis šimtus metų vieną areštuotąjį Sevilijos kalėjime aplankė keistas regėjimas. Per kalėjimo grotas jam pasirodė du vieniši keliautojai: vienas buvo labai liesas, ant kaulėtos kumelės, kitas - storas, ant pilko asilo. Nuteistasis pradėjo atidžiai stebėti jų puikius nuotykius ir... viską užrašyti išlikusia ranka. Neįtikėtiniausias šioje istorijoje lieka tas aplinkybė, kad komiška pora, kilusi iš Sevilijos nuteistojo galvos, tapo artima kiekvienam, gyvenančiam mūsų planetoje. Tarsi jie iš tikrųjų gyvena kartu su mumis, kažkur visai šalia.

Servanteso romanas "Don Kichotas" ir toliau išlieka viena iš labiausiai leidžiamų knygų pasaulyje, kalbų, į kurias jis išverstas, skaičiumi jis nusileidžia tik Biblijai.

1960-ųjų pabaigoje menininkas Savva Brodskis ėmėsi, kaip jis pats pasakė, tūkstančio variacijos romano iliustracijų ir vėl pradėjo plaunant didingą knygą savo širdyje, kaip auksinį smėlį (iliustruoti Servanteso herojus menininkas pradėjo dar būdamas mokinys). Ką svarbu ir nepaprastai vertinga - Brodskis nesuskirstė pasaulio, kaip įprasta, į Don Kichotus ir Sančą Pansą. Pagal jo vaizdinę versiją, vienas Don Kichotas arba vienas Sanča negali egzistuoti, kaip negali egzistuoti tik viena monetos pusė. Už ekstatiško riterio neatsiejamai seka apdairus ginklanešys: vienas įkūnija idėją, kitas - jos praktinį naudojimą. Tačiau Brodskio iliustracijose yra ir trečias veiksnys - įtrūkus žemė, beslenkanti į bejausmę tolumą. Šioje dykumoje ir gimė Don Kichoto šviesi tikėjimo tiesa, reikalaujanti tarnavimo ir aukų...