Gyvenimo teisė. Mirties bausmės istorija

Aukos, kraujo kerštas, mirties bausmė – visi šie legalaus žmonių gyvybės atėmimo variantai egzistavo nuo seniausių laikų ir visi buvo laikomi būtinais. Tuo pačiu metu žmonės visada suprato, kad mirties bausmė yra siaubinga. Ne atsitiktinai nusikaltėlius dažnai labiau norėdavo nusiųsti į tremtį, kad nesuteptų gimtosios žemės išlietu krauju. Neatsitiktinai Sokrato negalėjo nuteisti mirties bausme, kol negrįžo į Atėnus laivas, išsiųstas į šventinę šventę, – jei filosofas būtų išgėręs taurę su cikuta tuo metu, kai vyko ritualai Apolonui, dievas būtų buvęs įžeistas. Neatsitiktinai budelių buvo bijoma ir jie buvo vengti. Vis dėlto skirtingais laikotarpiais, įvairiose visuomenėse ir kultūrose žmonės būdavo pasmerkti mirties bausmei. Apie tai, kaip paprasti piliečiai, politikai, filosofai, rašytojai, menininkai vertino ir vertina šį faktą, pasakoja istorikė Tamara Eidelman.