Riteris auksiniame arklyje

Poli pamiršo, viską pamiršo… Penki ilgai trunkantys ir nuostabūs draugystės metai su Tomu, jų korespondencija, istorijos, kurias jie kartu kūrė ir kurios kažkodėl patekdavo teisybė, svaiginantys nuotykiai, susitikimai ir išsiskyrimai, džiaugsmai ir įžeidimai, grasinimai jo giminaičių, draudžiančių jiems bendrauti… ir tai, kaip ji pati sutikdavo jį pamiršti.

Bet keisčiausia tai, kad apie tai pamiršo ir visi aplinkiniai. Tarsi kas nors ištrynė viską, kas buvo Poli gyvenime, ir pakeitė prisiminimus nuobodžia klastote. Net knyga, kurią Tomas jai dovanojo, paslaptingai pasikeitė: vienos istorijos dingo, kitos buvo perrašytos. Ir tik paveikslas su degančiomis borago gėlėmis padėjo jai prisiminti praeitį ir suprasti, kas ir kodėl atėmė jos atmintį.

Visas tai prasidėjo nuo to, kad kartą Helovyno šventės metu Poli, pažeisdama griežtą močiutės draudimą, pateko į senovinį kaimynystėje esantį dvarą.