Pamirštas kavinė Pas Šindlerius. Holokausto istorija ir vienos Austrijos-Vengrijos šeimos likimas

Kalbėdami ir mąstydami apie XX amžių, mes kartais praleidžiame detales, epizodus, atskiras likimus, kurie prarandami globalių grėsmingų įvykių fone, bet jie ne mažiau svarbūs.
Ramus Insbruko gyvenimas ir žavinga, kultūrines Austrijos-Vengrijos imperijos tradicijas atspindinti atmosfera, atidaryta 1922 metais kavinėje „Pas Šindlerius“, kur žmonės šoko, romantikavo ir kur buvo patiekiamas skaniausias obuolių štarlis visoje Austrijoje, – visa tai pasibaigė, kai į valdžią atėjo naciai. Šeimos nariai buvo išsibarsčiusi po pasaulį, o tiesa apie jų gyvenimą liko nežinoma iki to laiko, kai šios knygos autorė, „įžengusi į didelį XIX amžiaus Bohemijos pasaulį ir XX amžiaus Austriją, dviejų pasaulinių karų, imperijos žlugimo, antisemitizmo nuodų ir nacių diktatūros“, surinko į vieną pamestus dėlionės fragmentus. Tai pasakojimas ne tik apie traginius nuostolius (kai kurie Šindlerių šeimos nariai žuvo Teresienstadto ir Aušvico stovyklose), bet galiausiai apie atgimimą ir susitaikymą.
„Visą vaikystę mus supo pačios įvairiausios istorijos. Aš priėmiau tvirtą sprendimą suprasti savo tėvą, atskirti tiesą nuo išmonės jo pasakojimuose, tikslius prisiminimus nuo netikslių, o tam man reikėjo visiškai panerti į jo praeitį ir sudėtingą didelės, ilgos šeimos istorijos tinklą. Man reikėjo gerai susipažinti su Austrijos istorija, suprasti, kaip gyventi neramioje šalyje, kuri nuo imperinio didybės aukštumų krito į Pirmojo pasaulinio karo prarają, vos nepasimiršusi ir vis tiek sugerta Trečiojo Reicho. Man reikėjo tiksliai sužinoti, kas nutiko „Šindlerių imperijai“.“ (Meriel Šindler)