Grožio evoliucija. Kaip Darvino teorija apie lytinį atranką paaiškina gyvūnų pasaulį — ir mus pačius

Apmąstymas apie tai, kaip santuokos nuostatos — kurias Darvinas pavadino „skoniu į grožį“ — sukuria neįtikėtiną gyvųjų būtybių įvairovę ir skatina evoliuciją. Visi žino gamtos atrankos teoriją (išgyvena stipriausi), kurią aprašė Čarlzas Darvinas. Ne visi žino apie kitą jo teoriją — lytinę atranką, kuri pasineria į estetikos sritį. Pagal šią teoriją, gyvūnų pasaulis evoliucionuoja pirmiausiai harmonijos ir grožio keliu, o ryškiausias pavyzdys to — paukščiai: patinų plunksnos, jų dainos ir ritualai sužadėtuvių metu labiau perteikia estetinę naštą ir kartais prieštarauja gamtos atrankai. Tačiau kuklios patelės daro savo neracionalų pasirinkimą, o rūšį tęsia ne stipriausi partneriai, o tie, kurie malonūs akiai ar ausiai. Tas pats estetinės principas prisideda prie visų gyvų būtybių evoliucijos, įskaitant ir žmogų. Patrauklus bruožas formuojasi kartų kartomis ir galiausiai tampa lemiamu rūšiai. Knygoje aprašyti dešimtys pavyzdžių evoliucinių pokyčių, kuriuos, atrodo, lemia išskirtinai gyvų būtybių trauka į grožį, nesvarbu, ar tai būtų vizualinės, klausos ar lytėjimo pojūčiai. Taip pat puslapiuose rasite spalvotas iliustracijas iš laukinės gamtos pasaulio.