Van Gogo dienoraštis

Daugumai žmonių Vincentas Van Gogo asmuo įkūnija "dailininko, kaip beprotiško genijaus" sampratą. Apie jį rašoma, kalbama, iki šiol atidžiai tiriama jo kūryba, randama vis naujų ir naujų detalių apie jo gyvenimą, kartais sukuriant beprotiškas legendas. Įtempta jo sielos ir proto... būsena per paskutiniuosius keletą metų, kuri sudėliojo į žymiuosius šedevrus, tapo vidaus ir išorės varginančių prieštaravimų, kuriuos jis patyrė, pasekme. O nepagarba konvencijoms ir visiška kūrybos laisvė padėjo jam sukurti savitą, nepamirštamą kalbą mene, kurią nesuprato jo draugai ir šiuolaikininkai, ir kuri buvo įvertinta tik po jo mirties. .Jis buvo nelaimingas meilėje ir turėjo ypač naives įsivaizdavimus apie gyvenimą, kol pasirinko pamokslininko kelią. Sulaukęs 37 metų, kai galiausiai priartėjo prie pripažinimo ir sėkmės, kurios troško visą savo gyvenimą, jis beprotiškos būklės pasibaigė savižudybe, mirtinai sužeidęs save šūviu į krūtinę. .Van Gogas turėjo plačių žinių literatūros ir meno srityse, buvo mąstantis, išsilavinęs žmogus, galintis virtuoziniu ir raiškiai kalbėti trimis kalbomis. Mes tai sužinome iš jo daugybės laiškų, išsaugotų jo jaunesniojo brolio Teo ir Teo sutuoktinės Johanos. Jo laiškai liudija, kad be tapybos talento, jis turėjo ir neabejotiną rašytojui būdingą dovaną. Vincento Van Gogo epistolinis palikimas apima daugiau nei septynis šimtus laiškų, kuriuose atsispindi jo teorinių principų evoliucija ir atskleidžiama tiesa apie dailininko gyvenimą, kurio menas liko nežinomas jo gyvenimo metu ir pripažintas neįkainojamu mūsų dienomis. Van Gogo laiškai paneigia susiklosčiusį bendrą nuomonę apie jį kaip beprotišką ir atskleidžia tikrąją šio ryškaus, ekspresyvaus ir talentingo meistro apimtį.