Dviejų Halvdanų Juodojo likimai

Pietų Norvegija, 833 metai. Halvdanui, karalienės Asos sūnui, tik aštuoniolika metų, tačiau visam Rytų ir Vakarų kraštui žinomi jo juodas šalmas, juoda šerno oda ant pečių ir jo pravardė – Helio Šuo. Tėvo, nužudžiusio žmonos giminaičius, ir motinos, pražudžiusios vyrą, sūnus, Halvdanas nusileido į mirusiųjų karalystę, kad mūšiu laidojimo laive užbaigtų giminės nesantaiką. Mirties deivės Helios numylėtinio šlovė verčia priešus klūpėti prie jo kojų, tačiau mažai kas žino, kad kaina už pergalę – begalinė kova su keršijančia šešėliu iš Jotunheimo, sekiojančiu jam iš paskos. Kiekvienas žingsnis priartina jaunąjį konungą Halvdaną Juodąjį prie vienos iš dviejų jam numatytų likimų – amžinos šlovės arba gilaus užmaršties.