Mirtis Venecijoje

Thomas Mannas buvo vienas iš tų retų rašytojų, kuriems vienodai sekėsi kurti tiek didelius, tiek mažus kūrinius. Be to, jei jo romanuose turinys svėrė daugiau už formą, tai apsakymuose forma ir turinys buvo tobulai harmonijoje. «Mažieji» kūriniai, įtraukti į šią knygą, priklauso skirtingiems Mannos kūrybos laikotarpiams. Tarp jų yra ir apysaka «Mirtis Venecijoje» — savotiška Manno pasakotojo «vizitinė kortelė». Dažniausiai jų siužetai nėra sudėtingi — meilė ir nusivylimas, stebuklo laukimas ir kasdienybės nuobodulys, gyvenimo troškimas ir iliuzijų praradimas, atnešantis skausmą ir gyvenimo patirties išmintį. Tačiau būtent siužeto paprastumas pabrėžia ir autoriaus kalbos didingumą, ir stiliaus subtilumą, ir psichologinę gilumą.