Vienuolė

Romanas sutelktas ne tik į asmeninę likimą, bet ir į visuomenės struktūrą, kur šeima, bažnyčia ir įstatymas lengvai susijungia prieš žmogų be balso teisės. Didero iškelia į pirmą planą ne abstraktų tikėjimo ginčą, o asmenybės susidūrimą su prievartos sistema. Dėl to istorija suvokiama tiek kaip išpažintis, tiek kaip griežtas pasisakymas apie nelaisvę, veidmainystę ir pasipriešinimo kainą.